Nesiseka. Neveltui. Beriam saujom
Tai druską, tai į dievo kiemą skaldą.
Neužkasam po žodžiais nieko naujo,
O tai kas sena jau sudygo.
Skauda
Nuo viršsvorio patinę šliuzai gatvių.
Mes šiandien sunkūs, tylūs ir sutemę,
Naktinėj smuklėj stiklą užsisakę
Neįperkamo.
Sukrapštyk kišenėj
Grynuolių jausmo ar kupiūrų laiko,
O aš, kadais įkeitus, prisiminsiu
Tikėjimą (besaikiui turčiui).
Einam.
Visai šalia, tik trisdešimt du žingsniai
Per eismo juostą, įpusėjus pikui.
Nuo daugiaaukščių. Linčo teismo vieton.
Sukrapštom per abu šiek tiek skatikų
Į skolą...
Ką jūs? Viskas apmokėta.
Nu neplogai pelkytė ratso, neplogai taip tsau...per tą mytskiną tsianakt tapnavau pelkę dar kitu atspektu nei jam patakojau...Mytskinats tavimi domitsi...gerats perniukats, Pelkyte, jei norėtsi, ats tuojauts tsmauktst prauktst ir apzendintsiu juts..taip ou yets!
pinigų išradimas, pagal idėją turėtų labai palengvinti žmogaus gyvenimą, (jei nebūtų pinigų, o žmonės užsiimtų mainais, kas kam ką padirbo, kas kam ką iškepė, o žiūrėk kol surastų kam reikia to ką jis gali pateikti, ar to, ko jam šiuo metu reikia.) su pinigais paprasta - visa tai atkrinta, puikus išradimas, rodos, turėtų būti, o taip nėra; Skaitai, kad ir tą eilėraštį, jame kalbama apie gyvenimą, kuris gal ir būtų puikus, jei ne pinigai, visa galva ir jausmai prikimšti tik piniginiais rūpesčiais, ankštai ankštai prikimštas protas ir širdis; "yra pinigų daug - gėris, trūksta - vargas" o jų vis trūksta ir trūksta; O kai oras taip užsiterš, kad reiks pirkti dujokaukę, ar švaraus oro balionėlį, tada jau bus dar sunkiau; trūksta tame eilėraštyje reziumuojančios, ar kažkaip atspindinčios gilesnę - esminę mintelę užuominos; Tai reiškia, lyg ir sklandus, lyg ir viskas aišku, bet nu ir ką? Visur "pinigų, pinigų, pinigų" atsiverti eilėraštį, skaitai o ten "kaip trūksta pinigų, nors viskas apmokėta, bet trūksta, ir trūksta," sėdi eilėraštį rašyt< rodos pakiltum link dvasios, ar filosofinės išminties atsispyręs nuo buities, tačiau nepaleidžia, vėl rašai kad galvoj smegenis spaudžia pinigai ir mokesčiai, mokesčiai ir pinigai; Nu juk taip, va to ir trūksta, kad būtų nors užuomina jame kokios tai išminties, ar bent minties, kuriai tas visas sklandus eilėraštis, būtų priemone, gilesnę mintelę plėtojančia; O kalba - sklandi; ritmika sekama; kalbėjimas nuoseklus ir išpildantis eilėraščio - grožinės literatūros formatą, tik trūksta minties, virš buities kilstelėtos, o tai kas išdėstyta būtų priemone, atskleidimu; KITAIP TARIANT – filosofinės išminties stoka jame; nors kalbėjimas sklandus ir dinamiškas.