Aš gyvenu Anglijos sostinėj

- Gerbiami artimieji, ar būtinai dabar?
- Taip dabar, - sutartinai,
                    gėdingai
                    niūriai
                    palinkėjo
                    atšviesti artimieji.

[ Dabar: Lauko oras šlapias,
kambarys tamsus ir aukštas,
aš dar aukštesnė už kambarį stoviu prie juodos lentos
su lazeriuku. Labai gražiai apsirengus, bet visai nepasipuošus. ]

Taigi, Aš dieną ir naktį gyvenu Londone.
Ir perku čia maistą,
kurio yra viso labo dvi rūšys:
Kalėdinis maistas - supakuotas į raudonas pakuotes,
ir nekalėdinis maistas
arba kitaip- betkoks maistas.

- Gali pasakot normaliai? - įsidrąsina visgi kiek baikštūs artimieji.
- Leiskit jums prikąsti galvas, - pasiūliau artimiesiems. Su nuolankia baime. Be jokios pagarbos.
- Gali kalbėt normaliai, ar nori kad mūsų arbatėlė peraugtų į teismo posėdį? - visai įsidrąsino artimasis ir panaudojo 'subtilaus' humoro metodą man įbauginti.
- Noriu, kad mūsų pokalbis peraugtų į bausmę, - padeklamavau aš.
Noriu, kad pritvirtintumėte mane prie spintos.
- Prikalti tave prie spintos? - sukirbėjo dievobaimingo artimojo lūpos.
- Ne. Pritvirtinti mane prie spintos. Raskit baloj velnio neštų ir pamestų plaukų gumyčių, darykit ką norit. - įsikarščiavau aš, kaip ir dera protingam žmogui.

Artimieji pradėjo gūžtis savo apsiaustuose ir slaptai naudotis telefonais. Nugirdau, jie pasimetę. Kaikurie pranašavo nelaimę.
Kaikurie visgi žaidė gyvatėlę.

- Klausykit, kol aš jums neatsukau nugaros su gilia bodžio iškirpte.
Norėčiau papasakot apie jus.

Jumis skundžiasi popiežius,
nes jūs per vėlai
valgot,
jūs vakarieniaujat teatre
ir sriuba išsitepat
savo auksinius karolius.

(Artimieji susižvalgė ir pabaksnojo į vienas kito seilinukais
pridengtus papuošalus)

Penkias dienas iš eilės
jūs žiūrit filmus
nepersirengę
nepasikrovę telefonų
nepatikrinę vaikų namų darbų.
Jūs žiūrit filmą vidiniam kieme
įsirėmę petis į petį
be kėdžių,
nes kėdės sudegintos
sudegintos jūsų kėdės
išeksponuotos NewYorke
linksmina liesą žiūrovą.

(Artimieji nepastebimai užsinorėjo į NewYorką. Ir prisiminė kažkokį filmą, kurį taip ir vadino. Jie atgavo šnibždėjimo dovaną ir pradėjo mane erzinti.)

Jūsų pėdkelnės baltos,
bet tik todėl
kad jūs pasipuošėt
eiti žaisti loterijų.
Per naktį braukysit iksus, kryžiukus ir pliusius.
Ant languotu servetelių. Visą sąsiuvinį išnaudosit.
Dartais apmėtysit laukinius žvėrelius
kurie yra naminiai žvėreliai,
kol dar jauni.

(Susierzinus praradau kalbėjimo discipliną.)

Naktimis vartantis lovoj
nebarška jūsų kaulai,
o skamba  po lova
slepiami servizai.
Pabundat naktį išsigandę, išpilti
garų,
užvirė vanduo.
Vanduo arbatai ir maudynėms.
Maudynėms ir indų plovimui.
Indų plovimui ir žaidimams su guminiais ančiukais.

- Gali pasakot normaliai? - artimieji jau visai bepsalviai, kaip lipnūs lapeliai išsigandę žiurėjo į lėkštes. Tačiau burtų keliu išrinko drąsuolį, paklausti šiam nepalankiam klausimui.

- Viską ką pasakiau, išrinkau burtų keliu.

Dabar prašau
pasigaminkit iš šito teksto
medalį.