judrumas

guviai,
tarsi be svorio,
atlekia perėja:
bekojis vyrukas 
dviem didžiuliais ratais,
nervingas vėjas
ir beržo lapas -

nežinia, kuris kuriam
didesnė paspirtis

kirtęs gatvę,
ratuotasis
minutę užsibūna 
prie baldų parduotuvės lango

šalia jauna pora
apžiūrinėja prabangius
puriausius krėslus

vyrukas
gal su palengvėjimu pamano:
gerai, kad man
tokių nereikia

o gal
nemano nieko,
gal žvali trijulė 
tik stabtelėjo atsikvėpti:

vėjas,
jis
ir lapas