Vienintelis kampas kuriame aš atlieku bausmę
Yra tas kuriame pastatas jungiasi su šaligatviu
Tas kampas yra visame mieste
Taigi aš visalaik esu kampe
Aš jame esu kai storėju ir mano tatuiruotės plęčiasi
Aš jame esu kai liesėju ir mano tatuiruotės traukiasi
Aš jame būsiu kai pasensiu
Kai žmonės mano kaklo raukšles painios su ausinių laidais
Aš atlieku bausmę visalaik nors turiu ir kitų problemų
Gremėzdiškų, gargantiueliškų problemyčių
15 žarnyno valymų - jūs tik pagalvokit
Du kepenų.
Ir į kampą.
vaidinsiu snoba kiek noresiu. ta eilute nera siurrealistine jinai hyperrealistine, todel nereikia jai jokiu raganisku interpretaciju, net jei mojuosite salvadoro dali vizitine man pries nosi. kazakovas, dali ir kiti "estetai, poetai, rezisieriai,aktoriai amzina jiems atilsi" nera abra kadabra bet kieno letenose. verciau ka nors trumpai pajuokautumete kaip, velniop ta atilsi, ranevskaja.
jei jums nepatinka siurrealizmas, tai nevaidinkite snobo, pavyzdžiui aš ne moderas, kuris gali ateiti ir pagadinti eilutę, ar ji pas jus sugedo?
man Dali visai nieko, (Salvadoras) niekada negalvojau, kad jis raganiško kažko turi. Jūsų asmeniniai gyvenimo niuansai, madam, negerai jai turiu domėtis asmeniškai, kas jums patinka - kokios bausmės ir ką ten veikėte; Tik kūrinuką pakomentavau;
Siurrealistinė eilutė man patiko, ją pacitavau;
o visa poezija primena tokio miestelio damų laukimą ir reikšmingą aptarinėjimą, kokiame vagone kokia ponia kokiais kvepalais buvo išsikvėpinusi; na taip pat kaip čia, "kaip jūsų tyriniui herojui patikdavo praleisti bausmes, kiek jis turi tatuiruočių, ir koks jis bus kai pasens - o gal nepasens,ką?.. nesuspės, pavyzdžiui..
štai apie traukinį - M.Kazakovo (esteto, poeto, režisieriaus, aktoriaus, amžiną atilsį - jo filmas "bevardė žvaigždė" ten traukinys ir provincialios damos; Labai gražus filmas. 2 serijos. Pagrindiniame vaidmenyje Vertinskaja; Tai jūsų teksto lyrinis herojus, gal greičiau traukinio viršininko žmona?.. (tokioje dvasioje)
http://video.mail.ru/mail/arina.ryzhenkova/9107/10561.html
Nelabai supratau ką sakėt, gal galėtumėt pakartoti. Snobo gaidelė - komplimentas kuri isgirdusi visada droviai nuraustu, isties stengiuosi kad visur ji butu aiskiai, skambiai girdima. Del rauksliu ir ausiniu, prasau negadinti sitos eilutes savo raganiskomis interpretacijomis. Ausine ir laidas - abu primena bruksni, stai ka turejau galvoje. Negaliu zinoti ar maciau ponia traukinyje, nes palikote per mazai informacijos.Koks traukinys kada vaziavo, is kur i kur. Nors siaip man nusispjaut ant tos ponios. kreipinys "maestro" yra teisingas, galit ir toliau taip kreiptis, tik nepridekit zodzio "kernagis" nes susinervinsiu.
Kampas, kaip bausme, bei laiko praleidimo budas man labai priimtinas ir idomus.
Man pavyzdžiui patiko, tik tiek, citata: "Kai žmonės mano kaklo raukšles painios su ausinių laidais ", kažkoks įdomus vaizdas, jis pereina į siurrealistinį, žmonės pradeda painioti ir susipainioja, pakimba ant ausinuko laidų ir ant kaklo raukšlių, kurios tąsosi tįsta, lyg tešla miltinė minkoma skryliams, raukšlėjasi, o jie kaip kokie tarakoniukai ant kaklo, susipainiojo raukšlėse, per kurį driekiasi laidai, ausinukų, ir senutė kretėdama galvele, autobuso sustojime, laukdama autobuso klauso bliuzo... na man tik ta eilutė patiko, o visumoje tai žinote ką manau apie tokią poeziją:
"Reikšmingai, arogantiškai – su snobo gaidele
aptarinėjama raukšlelė,
tatuiruotė tystanti, ant odos – amžius,
ir net fiziologija – gamtos aspektas,
pavadinamas bausme,
šaligatvio ir statinio jungties kampe,
sureikšmintais poetiniais niuansais...", – AK!
"maestro, bis bis,
o jūs matėte kokia skrybėlaitė buvo, 5 tame vagone, kuria puikavosi pone sėdinti prie trečio lango, greitajame traukinyje, pralekiančiame miestelyje, be sustojimo, 20 minučių septintos... Ak!.."
ar čia svarbu tai, kad herojė būdavo statoma (guldoma?) į kampą vaikystėje, ar kad tekstas skatina prisiminti įvairius kampų pavartojimo atvejus (ir skatina neblogai, jei neklystu)?
Taip ir sakyk, Šioks Toks: gyvenimas vėkutkėje be properšos, kam dar ta širdelė, jei visas turinys - išvalytas. :) Savotiškai įdomus kūrinys, perteikta įmantriai, tegu dar būna tada ir 16 - tas žarnyno valymas be klizmos.
Jeigu išsireikšti poetiškiau, tai sakyčiau-gyvenimas erkeryje su kiauromis grindimis. Arba jeigu liaudiškai, tai gyvenimas namelyje su širdele, skant už jurtos. :)