- Ateik džiaugsme ir liūdesy -
į šį bendrabutį ar tėvo gryčią.
Mes susitiksim čia netyčia,
nes šiam pasauly aš esu ir tu esi.
Tu prakaitą brauki vėl nuo kaktos -
mums prakaito ir darbo daug priklauso.
Rojaliai ir raketos dirgina mums klausą,
mes laukiam ilgesio ir tolumos neatrastos,
dar nesibaigiančios ties skerstatviu ar ties šlaitu,
ar tie stotim, kur traukiniai kas naktį bilda.
Mes plaukiam su žeme, arkliais ir baldais,
mes plaukiam su saulėlydžiais
ir rytmečiais kartu.
- Ar daug surasim eidami?
Prieš mus rytojus, darbas, meilė, tikslas...
Mus mamos lepino,
mums daug kas čia patiko.
Patiko ežeras ir jūra -
rami ir nerami...
Mums rodės, saulė nepražys,
o saulė lyg dėžė citrinų.
Pirmokai jau raides, žodžus nutrynė,
bet liko mums -
stotis, šilumvežiai
ir senas garvežys.
- Ateik džiaugsme ir liūdesy, -
skambės vėl ties šilais ir butais,
kartos vėl tavo lūpos žodį BŪTI,
nes šiam pasauly aš esu ir tu esi.
man pasirodė vienas geresnių tekstų autoriaus kontekste, tik vienintelėj vietoj per daug patoso perlenkta lazda: „Prieš mus rytojus, darbas, meilė, tikslas...“ (kitur irgi būtų galima paderint, bet man nekliūna)
Nepyk, jaunas brolau, bet eilėraštis gerokai sujauktas. Ir, matyt, todėl, kad pats esi kaltas, nes, mano galva, nepaisai atidos. Tai rodo ir klaidukės, pvz:
"dar nesibaigiančios ties skerstatviu ar ties šlaitu,
ar [b[tie[/b] stotim.
O, mano galva, gramatines klaidas lengviau pastebėti, negu logikos. Pastarųjų eilėraštyje labai nemažai. Čia kalbu ne tik apie, sakysim: "raketos dirgina mums klausą"
Jeigu pasakytum dirgina smegenis, prasmės požiūriu kur kas būtų teingiau. Bet yra svarbesnių nelogiškumų. Prie jų priskirčiau ir visą pradinį ketureilį. Juk tai ne jokia priežastis, kad judu susitiksite netyčia todėl, kad šiame
pasauly aš esu ir tu esi. Suprantu, kad kuomet apie tai pagalvoji gal pirmą kartą, atrodo, kad kažką svarbaus esi suradęs,kad tai reikia visiems pasakyti. Tai gerai,bet juk esu ir aš, o kažkodėl nei prie stotelės, nei traukinyje vis dar nesusitikę...
Na, būk drūtas. Būk atidesnis savo pareiškimams, nors netikslumų, persistengimo poezijoje niekas neišvengiame.
Rašau 5, bet žinok, kad tik todėl, jog atkakliai stengiesi būti geru poetu.