Poezija...
(įspūdis išsamiau: Viskas labai sueina (ir visos eilutės savo operoj). Man taip susiskaitė. Mat aš Jėzaus neįpareigoju būti tik kažkokiu ir kažkokiu ne, tai susikaitė. (Idant, jeigu Jėzus-dievas, tai Dievas beribis, o jei Beribis, tada visoks.)
va tik žadintuvo man neprireikė - matau ne sapnu, o poezija. Brėkšta, ir tirštas rūkas - bet brėkšta ir vaikšto oras po kambarius, iš vieno į kitą - brėkšta, tuoj skambės. (kada nubundi anksčiau nei žadintuvas, ir taip gera, rodos, kad sustotų laikas, bet žinai, tuoj skambės, ir prasidės nauja "suita", rutina, kasdienis šurmulys, ir t.t.))) POEZIJA. TURI NUOTAIKĄ akivaizdžiai, ir ta nuotaika apima – užplūsta.
Jei nebūtų paskutinių 3 eilučių (na kam Jo vardą šitaip valkiot, juoba kad jis čia regis iš kitos ioperos) - būtų super. Išvydau siurr paveikslą ir išgirdau miesto paryčių noize'ą.