***

vakarui baigiantis
vėlyvieji svečiai
šurmuliavo skimbčiojo
taurės šampano
ir staiga kavinukės
gale tarp išstumdytų
kėdžių pamačiau juos

taip lėtai... lyg pasaulis
aplinkui išnykęs taip
lengvai lyg už lango
siūbuojantis gatvės žibintas
jie šoko... taip skausmingai
liūdnai savo vienišą
ilgesio tango

negalėjau atplėšti akių
ir sapnas tarsi išblukusi
akvarelė sugrįžo... jame
lygiai taip pat  kojom
vos vos liesdami žemę
mes šokom... palaimingi
gal kiek išsigandę
savo artumo

sapnas truko ilgai
---------------------
---------------------
nubudusi  sužinojau
niekada nemokėjai šokti