Galiu ateit nulenkus galvą
Kaip tie žiedai audroj nusvyra.
Budėti, kol aušra išpirks
Ilgos nakties klampius motyvus.
Sulaukti, kol sapnai rakinę
Paleis į erdvę klaidžią.
O krūtinė
Sutirps į kitą karštą atsitrenkus.
Kur raudonuoja miesto gatvės tvankios
Galėčiau gimti tau vis tau iš naujo
Pavidalų ryškių likimo išmaldauti,
Kad priviliočiau žvilgsnį skvarbų
Kuris nokina, skina ir sutrempia.
Galėčiau būti tau tyla naktinė
Kai nežinia galvoj ištinus,
Ar sprogsta visata ir ima skleistis
Kūrėjo duotas pažinimo vaisius.
Norėčiau sutalpint tave į grūdą
Sulest, užspringt ir lai pražūva
Gyvenimas, tavim lai baigias tąkart.
(Man negyvent tuščiai tavęs netekus).