juk būna

juk būna
       vieną rytą pabundi
       neatmeni
       kas vakar buvo 
                  nepameni 
                nei vardo to
         su kuo kalbėjaisi
gal pykai
mylėjais gestais paslapčia
ant debesies paraudusio
                 prieš laidą
ne taip kuris telefone
save sureikšmina  
           per klaidą
-
juk būna
  lūžta medžiai gal ne tie
tik po audros jau niekad
nesugrįžta...

ir styro šaknys
duobėje
-
rugpjūčio saulė
tirpsta
tįsta