PranasO žalvarni, giriu,
Kad tu ne žalvario triūba,
Net pūst į ją nemoki.
Man ne triūbos juk reikia, ne!
Žiūrėjau į tave
Ir širdį gaubė džiaugsmas,
Kad štai šalia gyvena toks – kad ir tylus -
Bet šilo paukštis.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-08-10 11:11
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-11 06:45
man patiko, tikrai, gal rašyčiau dėl skambesio taip;
Ne triūbos man juk reikia, ne! 5 Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-10 19:17
Atkreipkite dėmesį, kad šiame tekste tik keli reikšminiai žodžiai, kurie tarsi panyra į garsažodžius: "žalvarani, žalvario, žiūrėjau, širdį, džiaugsmas..." Toks kalbėjimas tarsi bandymas kalbos garsus sieti su tam tikromis reikšmėmis. Poetas jaučia džiaugsmą įvardydamas matomus daiktus, o kartu tie daiktai priartėja ir tampa žmogaus savastimi.
Patiko labai. +5 Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-10 17:30
Pasikartosiu: Kam tos triūbos, skambantys tušti puodai? Geriau šalia tas šilo paukštis, patrauklus savo ramybe ir paprastumu. Dar pridėsiu, pažiūrėjau enciklopedijoje (šilovarnis - žalvarnis), gan gražus paukštis, teko matyti, kai gyvenau už Merkinės, šeimininkas parodė. Tuose keliuose žodžiuose - gili išmintis. Ačiū. Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-10 11:45
Taip trumpai ir lyg ir nieko daugiau nereikia. Ne kiekvienas taip sugeba.
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |