Kai aš lieku su savimi,
prieš visus veidrodžius ir sienas
aš klausiu savęs
- kas aš esu?
bet sienos neatsako,
o veidrodžiai rodo
mano delnais uždengta veidą
- kas aš esu?
klausiu savęs, bet atsakymo nėra
nei mintyse, nei akyse
- kas tarp visų aš virstu?
ar turiu šypsotis prieš žmonės,
kai noriu verkti
ar turiu tylėti, kai noriu rėkti..
- kas aš?
jei prieš pačia save, atsivert negaliu.
pažvelgt negaliu, į savo veidą
išgirst negaliu, savo žodžių.
ar paklydau šioj žemėj, lyg įkalinta siela
nerandu sau vietos
- kas aš esu?
ar leisiu suprasti, kad išties
aš niekas, tik žmogus, negalintis
nieko.


angelcrying








