Geidžiau pasikalbėti

Prisėsk, Jupiteri,
Pasikalbėkim.
Padėk ragus į šalį,
Manojoj rankoj nosinaitė,
Balta balta
Kaip angelo sparnai.
Visai švari,
Tikrai nepalytėta
Dar jokio maniako pakelės.
Akim ko blyksi?
Skaičiais virsta aukos?
Ar motinos pražyla sapnuose,
Kada lopšinę Reguiem sūpuoja?
Kodėl galingi visad nori būti teisūs?
Bijau, bet gal ištarti leisi,
Kad  maži taip pat
Gyventi nori, dievaži.
Ir turi teisę!
Bent jau po padais stipresnių
Alsavimą slopindami.
Kodėl tyli?
Užkando žadą atsakymai
Tyla bevaisiai?
Pyksti, Jupiteri, bet nespoksok
Taip baisiai į mane,
Juk pats regi, kad aš
It vabalas po tavo kojom,
Šapelis baimės vėjo gūsiuos.
Vos mirktelsi - ir aš
Jau paslika bevėstanti ilsiuos.
Išgirsti balsą tavąjį geidžiau,
Bet monologas
Dvasią atiduoda,
Neradęs ryšio
Tarp manęs – tavęs.
Tyla bežadė, tik aukų balsai
Dar šnabžda tarp šakų keistai,
Kad mirė  Prometėjas ir
Angis prarijo šviesą,
Išlikusią vien
Nosinaitėje baltoj.