Balansuojama ant būties-nebūties. Lyrinis subjektas prasmės neranda, nes sužeidė meilės jausmas. Tačiau mirties norima išvengti. Mirtis ir taip - nuolatinėje akistatose kiekvieną čia akimirką, aišku, giliai mąstančiam žmogui. Kaip žemaičiai dainuoja? "Ir kas velns per meilė yra, kad širdį pjausto kaip su peiliais?" Yra tikra ir patvari meilė. Dievo globojama. Tik ar mokamame pagauti jos impulsus savyje. Jei dievas ir nekalba žodžiais, jis siunčiu nebylius užklausimus ir nuorodas į meilės kelią. Juk pasaulį sukūrė dviems. Ir tik du dvasiškai artimi žmonės gali išgyventi tikrąjį egzistencijos džiaugsmą. O egzistenciją-gyvenimą mes kuriame.
Kištuką. :) Šiaip labai patraukli idėja - pasinaudot elektrotechnika. Galima ir daugiau stiprių žodžių pavartot iš šios srities. Jo, pabaiga gera. O pradžioj - norėčiau perprast, ar daugiau meilės, ar nevilties subjektė išsako.
it souns nice , i can understand some how , but not as native lithuanian espcaily when i am not a writer myself . but i sugest you a name for the poem as long as i cant see that it has a name. i offer and preare this name ( nukenksminti bombą, or ,
sušvelninti )
Net saugikliais - nesupratau įnagininko linksnio. Ir apskritai man ši eilutė atrodė nemotyvuota ir net nereikalinga. Gal ir nebūtų labai žavu, jei ne mane suturėk. Užskaitau.