Paleisk, nelaikyk, nepriglausk, nemylėk...

Gal kartais per daug iš savęs aš ir noriu.
Bet argi žmogus gimsta tobulas?
Aš kas vakarą atsigulus minty klykiu.
Ar atsiras tas, kuris priglaus po sparnu?

Aš jau išmokau skaudžias pamokas.
Bet kasdieną bijau vėl iš naujo.
O kas jei rytoj bus ir vėlei skaudi pamoka?
Kas bus jei ir vėl teks kentėti vienai, paslapčia?..

Nemokyk manęs, jauniklės, gyventi.
Nebelesink manęs su snapu.
Leisk man vienai pakilti į žiaurų pasaulį.
Kur galėčiau suaugti didžiu žmogumi.