Pilnatys

aš ateisiu į tavo namus kai beliks tik išeiti
iš pradžios koordinačių ašies nubrėžtos per pusiaują
languose jau seniai plakas vėliavos blaškomos vėjo
ir atkėlę vartus įsileidžia vilkų išbadėjusią gaują

gena liepsnos į naktį tolyn į ašigalių laužomus tyrus
palieku tarsi varo mane vienmarškinę į lietų
ir kur beldžiuos ant durų - kreida neduok dieve
sanitarai iš ryto surasią čia mano skeletą

tamsoje tik staugimas ir sklendžiamos pokšteli velkės
aš sukužusia valtim plaukiu nežinau kur bet yris po yrio
aš surasiu  namus kur kreida ir kur tu ir kur durys
išdraskytos nagais paskutinio išlikusio vyro