Eilėraštis aptemo, kai sakiau,
Kad jis, namisėda,
Pasaulį jau užmiršo,
Todėl ir džiūs gerklė,
Kaip sodai be lietaus.
Užgulęs stalo dugną,
Eilutę parėmė delnais
Ir taręs:
- NEPALIKSIU, seni...
Pradėjo kosėti sausai -
Abu, eilėrašti, jau esame diedai –
Net mano ryžtas pabudrauti
Ne į sveikatą mums.