namioką apie tavarišč Burokevičiusą supratav, aleš niponiatno kam tos DIDZELĖS raidzės? vysks normalijai ir be ju.
jei rimtai: proziška čia per smarkiai...pati mintis neskaičiuojant visokių ten skiemenų ir neskaitant - jei namioką ne tokį supratau___vistiek per proziška manding.
___a nujo - šiukšladėžė:) bet komentaro netrinsiu. dūšios įdėjau.
Eiliukas šaunus, tipiškas šiems laikams, kai viskas sekėjama krepšeliais. Pav.,jei lietuvis, mylintis tėvynę, tai būtinai dešiniųjų pažiūrų, religingas ir bent truputį nacionalistas, Kiti tėvynės mylėti negali.
Taip ir čia, jei nenori anų laikų tvaiko, tai privalai priimti visa tai, kas aprašyta pirmame posme, kitųt variantų būti negali.
o geras:) reikia gerai pagalvoti, kad suprastum reikšmę simbolių. Šiaip, jaučiu nusivylimą, sarkazmą, bet tokį linksmą, pašaipų... Man ir kartais užeina noras dėl savų problemų kaltinti kitus, maištauti. Taip lengviau...
Gera israiska nusivylimui. Siaip jeigu rimtai, tai manau, kad labai daznas nusivilia, ypac, kai baigia ir niekam tu nereikalingas, tad tik lieki sukises pinigus i moksla, o darbo nera - stai tau ir kelialapis i uzsieny...
Nepatinka eilėraščio emocija. Tiesa yra tiesa. Bet ar verta smerkti? Juk esame krikščionys. Manau, kad neverta aiškinti, nes supranti apie ką kalbu.
O eilėraštyje kaip tik to ir trūksta - harmonijos, pusiausvyros. Tad vertinčiau 2.5 balo.
Sėkmės.