šis pasaulis yra nesibaigianti mėlyna burė
mes į ją įsisupę lyg rytas į minkštą paklodę
kartais vėjas stipresnis nei vėjui anąkart atrodė
vos suspėji akim palydėti kaip tolsta kepurė
šiis pasaulis yra nesibaigiantis nerimo jausmas
taip norėtųs išjudinti stovintį grįžulo ratą
dar truputį Dievams į sveikatą
ir žvaigždynai atras mus, priglaus mus