rašyk.lt: Kūriniai / žiūrintis dangun / Sutelpanti vėduoklės atodūsyje

2010 03 14

Sėdžiu prie lango,
Kuris moka kalbėt debesim,
Žiūriu, kaip išbadėjusi
Saulė pralenkia rūką.

Norėčiau vienu žvilgsniu
Aprėpti kalnus, bet jie juk
Tokie nežymūs, kai ganausi
Tavųjų slėnių takais.

Vos pirmas spindulys
Lyžteli skruostą, žiūrėk –
Visa tundra apanka,
Nukrenta, kaip pūkas į
Gęstančią pievą.

Viskas paskęsta,
Lieka, tik šaltis ir
Vis dar tarp žiburiuojančių
Žvakių pora nudėvėtų batų.

Parėjai, nors vis dar
Neperžengei slenksčio,
Jaučiau, kaip prisiartinusi
Atsisėdai už nugaros,
Ištiesusi rankas apkabinai
Norėdama pasiguosti
Apie tave slegiantį pasaulį...

Kaip gali slėgti?
Jei pasaulis ir esi tu.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-17 01:36

prancuzas

Puikiai!Nepastebedavau taves anksciau,o dabar tikrai imu zavetis tavais darbais.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-15 16:51

agnie6ka

skaičiau ir šysojausi...jau seniai buvau radus tokį raminantį autoriaus kūrinį...ir beje šiame kaip tik aptikau individuolius įvaizdžius, kurie būdingi tik jam...
Parėjai, nors vis dar
Neperžengei slenksčio - :)
(++)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-15 15:50

Čia ne Aš

Man patiko, įtikinama.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-14 21:54

žiūrintis dangun

nesiteisinu, bet galas būtent tik toks ir galėjo būti bent man... mat, kai žmogus sėdi, kažko laukdamas ir galvoja, jog visas pasaulis griūna gabalais tiesiai jam ant keteros, reikia paguodžiant paaiškinti, jog negali taip būti mat tas žmogus ir yra visas pasaulis. aš neturėjau minty, jog tai tiktai banalus svaičiojimas. manau, viename žmoguje sutelpa jam reikalingas pasaulis. kalnai rodo, kokie neperžengiami būna sunkumai, bet kai tiesiog ateina net nieko nesakydamas kitas žmogus apsigaubęs tundros tamsa viskas pasikeičia. nzn ar pagrindžiau savo eilučių prasmę. :) ačiū

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-14 21:30

pokšt

Neblogai

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-14 21:20

Adam is taking bombs

Pabaigai sakau ne, jau nusivažiuota į kasdieniškumą, tiek mintimi, tiek žodynu. Pradžia žadėjo kažką įdomesnio. Trūksta šiek tiek vientisumo, skirtingos strofos, ritmas ganėtinai blaško.
Tačiau labai sužavėjo tas tolis, tūnantis po kalnus, bet jie juk
Tokie nežymūs, kai ganausi
Tavųjų slėnių takais. .

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2010-03-14 20:52

Skaitai šį eilėraštį ir suvoki paprastas ir drauge dideles tiesas. Paskutinės eilutės tarsi apibendrinimas viso kūrinio, netikėtos, suteikiančios staigų posūkį minčiai. Patiko, kad iš kiekvieno posmo sklinda dvasios ramybės atmosfera.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas