alsus rugpjūtis išspjauna prisiminimus alsus rugpjūtis persirėžia gerklę o vilkelis kraujuoja o kraujuoja rugpjūtis
prisiminimai sukasi gerklėj vis sukasi ir greitėja pulsas ir prisimenu vilkelį prisimenu rugpjūtį ir perrėžiu vilkelį ir nukraujuoja prisiminimai o vilkelis alsus išsuka rugpjūtį
vilkelis vis sukasi sukasi
paskui lieka tik tas pulsas kuris niekada nekeičia padėties kuris išmano savo darbą ir padeda tašką alsioj rugpjūčio sistemoj.
neslėpsiu, autorius prisiviliojo komentaru, iš man keistokos skilties Savaitės geriausieji kitai autorei. tikiu, kad autorė mažoji čebūrashka turi tikrai geros kūrybos.
šis lėraštis labai tinka rašykui, netgi ne į vertinimus žiūrint, bet į patį tekstą. nemanau, kad tai eilės, nors nepasivaržyta į jas kelti. paskutinis stulpelis yra nonsensas, su pulsu nekeičiančiu vietos. tai kas veda iki paskutiniojo, yra kaip karvės neduodančios pieno spenių tampymas, kaip lindimas į jau perrėžtą gerklę. ta gerklė, perpjaunama jau pačioje pradžioje ir toliau nebepasakoma nič nieko, panašu į žiopčiojimą, gaudant orą. kodėl gi taip. — nes įvaizdis yra per stiprus ir matyt, kad ne autoriaus jėgoms, bent jau šiame eilėmis rašytame tekstuke. kartojimas nestiprina teksto, o daro jį perdėm grafomanišką. iki graudumo. nuotaika juntama, fiziologija aprašyta prastai, pusavimas ir kvėpavimas.
jei autorius mano kitaip, neabejoju, kad taip ir yra, jis gali man parašyti.
Tas nuolatinis sukimasis... Būtent jį eilėraštyje perteikiate besikartojančių ritmų, junginių dėka, perteikiate tą pojūtį, kad viskas sukasi, artėja prie pabaigos, tik vat pulsas... Jis dirba savo darbą:) Įdomus.
Jei atvirai ir nešališkai, tai man ne itin. Tas intensyvus sukimasis, o paskutinis stulpelis nedera muzikaliai. Ir šiaip... Atsiprašau, jei nepatiko mano komentaras.
Man tavo eilės irgi nepatinka,nepatinka tavo stilius ir tavo nesamonės... Tokio autoriaus kūrinių aš neskaityčiau,nes man nepatinka. Viskas labai paprasta.