Tik žvaigždės mistiškai kalbėjo, Dievų takais per naktį skriejo. Neišprašytoji mintis dulkelėm trupino viltis. Ir dienos šėlo, mėnuo staugė, žvaigždžių lietaus nekantriai laukė. O pačiame Visatos vidury kažkas tau meilės laišką beturįs.
Blogai, labai blogai, leksta, banalu, pretenzingumas, imantravimas, imitavimas, bet, aisku, galima ir tokia rasliava, saviraiskos demokratijos laikais viskas imanoma, anksciau tokios eiles duledavo po pagalve.
O, bet,tačiau būsiu kritiškas...visgi primityvokas rimas (man taip sakydavo išminčiai, kai rimuodavau daiktavardį su daiktavardžiu ar veiksmažodį su veiksmažodžiu)...o šiaip gražiai išreikštas laukimas...ir pasirodo ne veltui...:)