Apie jaunystę

Jaunystė pralėkė - akimirka žavinga.
O, rodos, vakar tik -  vaiku buvau.
Ant mano smilkinių šerkšnu jau sninga,
Mąstau: kada ir kaip aš gyvenau.

Vaikystės vasaros... Jos tokios ilgos,
Dabar gi, pralekia vienu ypu.
Senųjų medžių pasiilgau
Be jų mieste nyku ir nuobodu.

Prisimenu kaip liepoj bitės dūzgė,
Kvepėjo žemuogės šiluos.
Mama prie žibalinės lempos mezgė,
Tėvukas pypkę rūkė šalia jos.

Jų nebėra. Seniai išėjo.
Sugrįžta, kartais, tik sapnuos.
Daug, daug vandens upe jau nutekėjo
Ir nesugrįš jis atgalios...