Sofos Budos pamąstymai, I - 2.

Distancinio Pultelio Viešpatijoje šiandien ramu. Nedrumsčia šios ramybės nei kaimynai, nei skandalai su teisėsauga, nei Vietinės Reikšmės Tadai Blindos, nei skraidančios poliarinės meškos. Viskas aptarta, visos galimybės išsvarstytos, ir Eteris pagaliau užuodžia Šventąjį Pakajų, kuris kaip mat praryjamas naujos bangos laidų, nagrinėjančių itin naujus ir itin originalius klausimus.

Įprasta ramybė, ir, junginėjant kanalus ir šlamščiant traškučius (stebuklas, kad jų dar niekas nenukniso. Regis, ramybė šiandien siekia už sofutės ribų), staiga suvokiu, jog yra žmonių, kurie manimi vis dar netiki.

Na, žinote. Sėdžiu čia, vargstu per dienas, medituodamas dėl visuomenės gerovės, rūpinuosi visų sielomis ir še - atsiranda kažkas, kas netiki.

Snobiškumas, ne kitaip. Būdingas nepriklausomai nuo amžiaus. Jau senokai pastebėjau, kad yra dvi nusisėdėjusių žmonių kategorijos: vieni, išvydę tai, kas pernelyg sudėtinga jų protams, išsyk pripažįsta tai genialumu ir garbina 'gilią mintį' jos nė neradę, net jei minėtoji Apvaizda yra ne kas kita, kaip kliedesys. Antroji kategorija - tokie žmonės, kurie, išvydę sarkazmą, kurio nepajėgia suvokti, tuojau pat paskelbia, jog tai - kliedesys ir stabmeldystė. Deja, abiem šiais atvejais yra nesunku apsišauti, nebent priklausote tai trečiajai kategorijai, kuri iš ties yra išsilavinusi ne mažiau nei apsimeta, ir pamatę Apsireiškimą, iš karto suvokia, tai - šlamštas, ar kažkas kita. Šie žmonės, reikia manyti, jau yra Nušvitę, todėl man dėl jų jaudintis nebėra reikalo. Taip ir toliau, mano vaikai!

Taip, šioje kaimynystėje man dar yra darbo, sielų ganymo. Ir aš dirbsiu, sunkiai, per dienas ir naktis, padušką spausdamas. Nebūčiau Sofos Buda - nesiimčiau tokio vargo, bet kas tuomet man aukas neš, kas mokės už kabelinę? Tad kilniadvasiškai pasiimu pagalvę, paniekinamai perjungiu kanalą, kuriame rodomas didelis valdiškas pastatas, kur kostiumuoti dėdės ir tetos dar sunkiau dirba, savo kišenes pildydami ir vargo nematydami, ir kimbu į darbą.

Jei ne tauta, tai Karma - bet man atlygins. Ramybė visiems.