Smaragdinė ugnis
Rusens po tavo langu tamsią naktį
Šešėliai pančios ją, neleis užgesti
Alsuodami karščiu į veidą
Sugrįžo audros į padangę
Tarytum girioms lopšines dainuos
Ar tai ne mes, ir mūsų baugščios akys žvelgė
Į mėlynas liepsnas laukuos?
Išbėgęs tu į juodą naktį šauksi
Ir vėl bandysi vytis kaip kadaise,
Liepsnojančius stulpus po tamsą
Kur tarsi mėlynos gyvatės žemę raižė
Nutils staiga padangių vėtros
Aplinkui viskas vėl sutems
O tik viena širdis tvirtai stuksens
Priimdama pasveikinimą grįžusio rudens