Laimės kelias

Ant laumės juostos
Stūkso pilis didi.
Ten džiaugsmo uostas,
Laivai pilnai pakrauti.

O tu nuo žemės žvelgi
Ir nori žengt per spalvas.
Pabuvot toj pily,
Iš viršaus regėti kalvas.

          Vaivorykštės pradžią matai,
          Bet pavyt negali.
          Ji sprunka laukais,
          Vos žingsnį žengi.

Pinas protas su jausmais.
Ir jau nežinai, kuo tiki.
Savo troškimais slaptais,
Ar vien tuo, ką regi.

          Bėgi į priekį,
          Savo laimę pavyti bandai.
          Vis nenori tikėti -
          Per toli tie krantai.

Pailsęs į duobę krenti,
Lyg būtum pašautas.
Nes dabar supranti,
Jog buvai tu apgautas.

Ir vėl į žemę žvelgi
Akis nunarinęs.
Vis mažiau norų turi,
Tik jauties dar nemiręs.