Pabandyk tik tu ma pasprukti,
Negalvok, kad nepasivysiu,
Kai Tau duosiu kumščiu į kuprą,
Na, labai neteriosiu, bet... liksi.
Išvarysim visas tau neviltis. Esi man reikalinga. Juk Tu - geras draugas, doras žmogus. Kelk nosikę aukštyn.
p.s. tą mirtininką su dalge - apeikime, jis nemoka draugo paskatinti, nes turi atšipusį įnagį. ;))) Ir jau labai mėgsta daug rašyti.
Padlaižiai tau muses tenuvaiko. -> susireikšminimas kubu
kol rankos nusvyra. -> atsibodo rankų svyravimas kas antrame kančios apimtame vargšo poetos eilėraštyje. Standartinė klišė.
išliekamosios vertės tekste nerasta. ritmika gremėzdiška. pasirodo - nutrūksta, nėra pastovumo.
šauktukai ir begaliniai susireikšminimai numenkina mintį, teksto jėga dingsta ir iš grėsmingos audros, kuri telkiasi pirmoje strofoje lieka menkas pirstelėjimas. Antrą kartą perskaitęs ilgai juokiausi, ypač po žiauraus uragano, kilusio Prano dienoraštyje, kur buvo svarstomas "neteisingas" teksto įvertinimas kuolu palydimas vartotojos pavirkavimais.