(Ne)pirmąkart…

Jaučiuosi taip, lyg pirmąkart paliesčiau jūrą.

Banga viliokė prisileidžia švelniai, o po to –
                                          tik op – ir pagriebia už kojų!

Smiltelės skverbiasi lyg vietos būtų per mažai
Ir negana joms Baltijos vandens glamonių.
Ach, kad mane va šitaip pamyluotų!.. Ne dažnai.
Bent vakarais, kai smaugia ilgesys ir verkti noriu...
                                ***
Jaučiuosi taip, lyg pirmąkart ganyčiau dangų.

Cukrinio pūko kamuoliai ne ritasi, bet sklendžia –
                                            galva apsvaigsta nuo švelnumo!

Vėjelis įsupa atklydusias žuvėdras, kurios plaukia
Taip pat, kaip tėvo dirvoje linguojantys rugiai.
Išalkau žodžių aš – tikrų kaip duona, ir žinojimo, kad laukia...
Kasdienio supratimo: atsimerki rytą – mylimą matai...
                                ***
Jaučiuosi taip, lyg pirmąkart paglosčiau gėlę.

Taip noriu pasinert, apglėbti, atsigert gražumo –
                                          Žiedeliai virpa, tad vos vos liečiu...

Viliojančių kvapų, spalvų sodrumo pakerėta
Paklydo bitė tarp vazonų ir susižavėjusių akių.
Padėk man, Dieve, susitaikyti su to, kas pažadėta,
Nesiblaškyti: tavo gerumu ir išmintim aš dar tikiu...