2009 08 16
Gyvenimas puslapis vėjo,
Kuris išplasnojo į pietus
Prie stalo kur šoka statulos
Lengvai it padangių degtukai.
Mylėti taip beprotiškai lengva –
Nemylėti sunku. Tais žodžiais
Atsikvepia rašalas, o aš sutrinku.
Jei plūsčiausi upėm
Aš būčiau ilgiausia iš jų,
O dabar tik trumpas upokšnis
Pakritęs tarp tavo naktų.
Tai laikas – išplėštas puslapis,
Kurio niekaip nerandu. Atmintis,
Tai smėlėta pakrantė, o aš saulė
Ant pėdų tavų. Kai nusirita jūra
Per dangų, per lietų, per tavo akis
Pavirstu į mažytę mozaiką,
Kuri ieškojo, tik žvilgsnių tavų.
Nors
Meluoju... noriu būt oru
Nors
Klystu... noriu būt klystkeliu
Nors ne
Noriu, kad krykštautum.
Kutenu tavo uoslė smiltimis,
Judinu rankų odą lietumi,
Spiginu akis saule...
Šiandieną aš tikrai nekvepiu jokia apgaule.