Mūsų vaikai nedideliu luotu
Plaukys po Nerį ir Vokę, -
Vėliau patys iškas sau upes.
Jiems nereiks anei irklo tam, kad irkluotų:
Srovė jiems paklus,
Kai mūsų sūnus
Paims upės tėkmę į savo rankas.
Tu parodysi jiems, kaip išskobti sau valtį,
Ne daugiau. Jie išmokt privalės
Pasigauti žuvies
Ir atnešti šviesos, kai bus šalta
Ir kai upės per žiemą tylės.
Nors jų venom tekės paprasčiausias vanduo
Jie, pamatę išaugtus krantus,
Dar pasuks savo luotus namo
Ir jau šimtąjį kartą paklaus,
Ar jų tėvas tikrai lietingo birželio žmogus.