2 skirtingos spalvosenos

2009 03 08

Saujelė saulėtekių būna kitokių nei tikiesi,
Kai sėdi ir atrodo imi išprotėti, kai taip virpa
Viduj paskutinis pavasario rytas. Greitai temus,
Tuojau prasivers dienų praraja ir nemisim tamsa
It sulysusia duona. Upeliais ištekės iš palaukės
Akių paskutinis pavasario sniegas ir atneš mums
Vakarus pilnus spalvotojo tolio.
Kai tai gundančiai knieti įgnybti ir sakyt,
Tai ne aš, tai prabėgusi mūsų žiema, dar po
Truputį gelia tau kaulus. Tuoj užkursiu židinio žvakę
Ir nebus taip nejaukiai velnioniškai šalta.

Ties vakarais kur susirenka
Mažos muselės, kurios birzgia
Ir ieško medaus užsiklosiu
Tom žaliuoti pradėjusiom
Pievom ir lauksiu kol atklys
Kitas ruduo. Jis – kaip pašautas žvėris
Medžiotojo aklo atbėga ir krenta spalvom
Į įkaitusį mūsų pasaulį.