tetai (kuri irgi laukia)
Pereisiu Nemuną, jeigu vėluosi sugrįžti, -
Dar viena Saulė nesileis už upės į krantą!
Šaltos vilnys degins pėdas, kai brisiu.
Kai brisiu, perskirsiu vandenis rankomis.
Degantis vakaras lyg husaro švarkas raudonas
Plūduriuos vandeny, kai aš kelsiuos per Nemuną.
Ir jei nestovėsi ant kalno - rūstus Napoleonas,
Vis tiek surasiu net tavo šešėlį: tikrą ar menamą.
Pereisiu vandenį, žalią kaip vokiečio kitelis*,
Rankose nešiu ne ginklą- pavasario gaisrą.
Jei vėluosi sugrįžt, ilgesys, nemirtingas kaip riteris,
Perplauks Nemuną ir paims tave amžinai į nelaisvę.
Vermachto kario švarkas*