Imam pilką puopieriaus lapą, Daugybę metaforiškų žodžių, Kad užgožtų jausmo grožį, ir Rašom tvirtai ko sieloje, širdy Tu neradai
Nieko nejauti, tik rašai ir tuštybė Liejas, kaip iš rago gausybės, tik Jokių jausmų nerašai, juk nenori Atrodyt dvasios ubago akyse banaliai
21a. realybė tuščia, jausmams ir Meilei ten vietos nebėra, bet tu Lyrike eik į priekį drąsiai, tegul Tuštybė reiškias garsiai, bet to Tu negirdi, nes tuštumai ne vieta Tavo širdy
Eilėraštis labai stiprus teisybės pasireiškimu. Pagaliau ir autorės drąsa, pilietiškumu mūzoje. Todėl nemanau, kad gerų įvertinimų sulauks. Aš gi rašau 5
Na, vat, taigi tataigi, negerai. Nnnegerai ir tiek. Visą studiją galima parašyti apie eilėdaros klaidas. Mintys/nuomonės nekritikuojamos yra. Tegu bus 2, bet negerai.