Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




shwellnus
shwellnus
autoriaus id: 36235
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2023-07-25 18:01
Rašykas nuo: 2008-12-29 23:42
Paliko komentarų: 118
Mėgstamiausiuose: 30
 
Pradžioje buvo žodis. Tai energija laviruojanti tavo kalba, tai ginklas tavo lūpose traukiantis iš vienatvės pelkės dusulio. Mes tik nepabaigtos pazlai, valkataujantys apgailėtini skeletai, kol mūsų nebylumas auga ir žeidžia, mūsų meilė miršta ilgesy ir alkyje. Ir tu matai jog niekas nesikeičia, kad baimėje užstrigęs šleikštulys tavo gerklėje nuo kurio darosi bloga. Mes daug galvojame, tačiau nieko nepasakome, atstumdami kiekvieną įrėmindami kvailais stereotipais. Išsekinti poreikių, troškulio ir neišsipildžiusių norų. Atverk savo samonę – pažvel į sienas, jos tau liepia nebūti savivimi, nestebėt kitų – tapti vėju vidury amžinos betono dykumos. Žinok, tie kur aplink tavęs nebeformuoja, visi patikės kai pamatys kad tu kovoji tik už tai ko nori būtent tu.
Tu kalbi, darai, augi, jauti, todėl kad tu – Žodis. Įrodymas kad giveni su baime vidui. Žodis kuris užgimsta ir verčia kirsti kiaurai laiką. Esybė kuri tavę išskiria iš kitų ir pripildo šviesa. Ginklas kuris suranda taikinį rėždamasis į atmintį – Žodis.
Ypač daug dangaus ir taip mažai sparnų, ypač daug laiko – vienam. Ypač daug kulkų kad nuo visų išsisukti, ypač daug tamsos kad galėtum judėti. Ypač daug gyvybės, kad rizikuotum mirtimi. Štai dėl ko reikalingas veiksmas, kad neįmanoma taptu realybe. Aplinkybės tave surišo, tačiau tavo mintyse laisvė. Tu gali sunaikinti tave praryjusią tamsiąją pusę, šią išsigimusią esybę egzistuojančią tarp chaoso ir tvarkos. Kuri griauna tave iš vidaus, klasta maišydama ir sukdama katile, kuriame išnyksata jausmai.
Jei jau degam –  užtenka tylėti, jei jau nusiteikėmė – užtenka kentėt, užtenka sielvarto, juodo vandens venose akinančio tave kiekvieną rytą.
Tu degi, ieškai, nugali, nes vardas tavo – Žodis.
Būk, tap pokyčiu kurio linki pasauliui. Būk griaustinis kur griaudėja virš prarajos. Tu ir tavo balsas kartu sudėjus ryški šviesa. Tur ir tavo balsas kartu kai tavęs nieks neapgins, kol kiti nesuvokia jog tu įpatingas. Kad tu nepasiduosi įsukančiai užkrečiančiai rutinai įtraukiančiai kitus. Tu neatsisakysi gyvenimo kaip jie. Atsisuk ir pažvelk kiek jų dūsta besiblaškančių, linguojantčių ir krintančių nuo pastatų stogų. Nors mato kad inercija juos stumia vis toliau nuo rojaus vartų. Bet tas pas ką žinios – laisvas virpančiame tarantulo tinkle iš kurio nepabėgti. Tad išlaisvink savo aistrą, savo pyktį, imkis veiksmų, palik savo bėdas pašaly ir atmink bet koks jausmas miršta kai jis yra paslėptas.
Tu kovoji, skraidai, žinai, gali, tavo vardas įrodymas kad tu gyveni su baime viduje. Balsas kuris užgimsta ir verčia kiaurai kirsti laiką. Esybė kuri tavę išskiria iš kitų ir pripildo šviesa. Ginklas kuris suranda taikinį rėždamasis į atmintį. Ir dydžiausia jėga kuri buvo duota – Žodis. Paleidžiantis grandininę reakcija duodamas jėgų pabėgti nuo žudančio nebylumo, kuris įvylioja į spastus priverčiačius tave tapti vergu.
Išdrysk pakeisti savo pasaulį.
Žodis.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
Nepakenčiu dvasios ubagų ir intelekto skurdžių.

Deus propitius vobis, ego numquam.