Galilėja

į šiaurę vėl prasideda aukštumos
gali nugirsti kaip seklus vanduo
triukšmingai lipa žemyn bet tuo tarpu
tavo vyras tėra tik niekingas pagyrūnas

palikai dėl jo
švytinčias akacijų giraites kuriose
apkvaišę poetai skaičiuoja kurapkas
vienas du paukščiai trys sparnai
ir dar daugiau plunksnų

o jis net ne skraiduolis bet
karaliaus akivaizdoje
niekas nedrįstų paneigti –
pirkliai irgi didingi žmonės...


šis kraštas jau ima kvėpuoti
nors tavo kraujas įmanytų rėkti
kaupiasi lietūs vokai sunkūs kaip vaisiai
tavo vyras užmiega – tyla greta -
jos kvapas toks senas