Žinau

Išrasoja tamsa šviesomis.
Karstos kekėmis.
Liula žvaigždynais.
Begalybė nukritusi,
Sutelpa žodyje – DIEVAS.

Kaip atrodo gi TAS,
Kur už Žodžio palieka kaip Niekas?

Vėl belieka ištarti man Žodį,
Kuris išrasoja
Kaip kekių žvaigždynai
Begalybėj tamsos -
Reikia Žmogui turėt
Nors mažytį lašelį šviesos
Ir pajaust realybę –
Bent laikiną būtį sapne.

Aš nemoku suvokt begalybės be Žodžio,
Bet surinkęs ją žodyje - DIEVAS,
Vėl nemoku suvokt,
Kad dar Niekas
Gali būti už jo
Ir parametrais lenkt Visagalį.
Bet tikiu,
Net žinau,
Kad į sapną įėjęs,
Jau išmoksiu suvokti save.