iš praeities į ateitį per paukščio skrydį
it piligrimas naktį gerdamas keliauju
į kambarinę tylą patylėt
į paspaltį dangaus ir žemės
į paprastumą laiko ir erdvės
išgrist kiekvieną Tavo Žodį
ir atsigert ryškėjančių šviesų ir mostų
per kambario kelionės vidų
per bendrą kančią
tiktai ne toks kaip Tu –
kiek liūdnas susirūpinęs ir slėpiningas.