Šventė atbulai (jumoreska )

Dabar madinga tapo prisigalvoti įvairių švenčių. Žmonės išradingi! Jau nekalbant apie tradicines šventes kaip tokias Kalėdos, Naujieji Metai, krikštynos, gimtadieniai, vardadieniai – aš jų visų čia neminėsiu. Net švenčiamos atostogos,,, išrašimai’’,,, prirašimai’’ visokie, pirmas mėnesio pirmadienis ir t. t. ir pan.. O kodėl gi neatšventus skyrybų? Juk ir čia slepiasi kibirkštėlė tikros šventės! O kaip gi – skiriasi du žmonės ilgai ar trumpai gyvenę kartu. Ir jiems kažkada už stalo šaukė – kartu!
Kaip tokią šventę įsivaizduoti? O paprastai. Sukviečiami visi, kas dalyvavo vestuvėse: giminaičiai, draugai, pažįstami, kaimynai ir visokie prijaučiantys šventėm. Buvusi jaunoji turėtų vilkėti juodus ar pagal galimybę, tamsios spalvos rūbus, o buvęs jaunasis baltu kostiumu, o jei labai karšta, tai gali būti ir su šortais. Susirinkę pažymėti šventę jau visi linksmi, triukšmingi – viskas, kaip priklauso šventėje.
Bet štai atsistoja pokylio garbingas svečias, pavadinkime ji Skyrėju . jis švelniai šakute pabaksnojo į pilno dar grafino šoną ir tarė:
-Draugai! Šiandien mes susirinkome į didžiulę šventę! Tai iš tiesų didėlė šventė, nes tarpusavio bendru susitarimu skiriasi  mūsų Valdis ir Zosiutė (buvę jaunieji pritariamai linkčioja).
Audringi aplodismentai, bokalų skimbčiojimai, Valdį ir Zosiukę apmėto gėlėmis. Muzikantai kaip padūkę groja visai nei į ką nepanašia muziką – Mendelsono maršas, tik grojamas atbulai.
- Nuo šiandien jūs žengsite nauju gyvenimu – susijaudinęs tęsia Skyrėjas – Atsiminkite, nuo šiol pas jus viskas bus per puse:  ir džiaugsmai ir liūdesys ir net gi butas. Laimingo jums gyvenimo skyrium, brangieji mano!
Vėl audringi aplodismentai, pakeliami bokalai, švenčiama.
- O dabar dovanų įteikimai! - laimingu veidu komanduoja Skyrėjas.
- Prašom ateiti atstovus iš Zosiutės darbovietės. Jums gražinamas televizorius,, Sharp’’, kurį vestuvių diena jus dovanojote Zosiutei. Sveikinu jus su gera dovana!
- Valdžio bendradarbiams gražinama skalbimo mašina,, Gorenje’’ tikrai dar gerame stovyje.
Ir vyksta toliau dovanų įteikimas – atsiėmimas ir žodis suteikiamas tėvams.
Pirmas atsistoja Zosiukės tėvas. Jis truputį padaugino iš džiaugsmo, bet niekas jo nesmerkia, tik pritaria.
- Nereikia šluostyti man ašarų – tai džiaugsmo ašaros! Niekur aš dar nemačiau, kad šitaip žmonės nemylėtų vienas kito, kaip sugebėjo Valdis ir Zosia. Nors kaip aš nemyliu savo senės, bet mums iki jų oi kaip toli! Tad noriu palinkėti savo mylimai dukrai, nuo visos širdies:
- Varyk arklius iš čia, Valdi ir kad ilgai aš tavęs nematyčiau!
- O man, - atsistojo Valdžio motina, - man, kaip savo vienturčio sūnaus motinai, noriu palinkėti tau, Zosiukė, kad kokia esi ragana, tokia ir liktum.
- Saldu! – šaukia nekantrusis svečias.
- Saldu! – jau šaukia visi, čia susirinkusieji.
Buvusieji jaunieji muša šaukštais vienas kitam į kaktą.
O šventė tęsiasi iki ryto. O ryte jau prasideda pati originalioji šventės dalis.
Išsiskyrusieji iškeliauja į kelionę. Priešingai nei vestuvinė, maršrutas jų bus atskiras. Tokia kelionė turėtų būti gal jūros kelionė. Valdis ir Zosia išskrenda prie jūros, perka bilietus į skirtingus garlaivius ir išplaukia iš įlankos tik į skirtingas puses...
Lengvas vėjelis denyje kedena šukuosenas, už bortų šokinėja delfinai, saulės blyksniai atsispindi ant garlaivių  iliuminatorių, neaprėpiamas horizontas siubuoja prieš Valdžio ir Zosės akis. Prieš kiekvieną dabar, kaip ir anksčiau atrodė, naujas gyvenimas..