Tyloje

Aš sušukuosiu tylą liūdesiu ir nerimu,
Supinsiu pilkas ilgesio kasas,
Vienatvės žvakėj sielvartą sudeginsiu,
Vaškinės ašaros skausme nuskęs.

Pripildysiu, pasėmusi vandens ramybės,
Dulkėtas šalto marmuro vazas,
Pamerksiu lelijas baltas, lai tyliai žydi,
Kol rytą užmaršties šalna pakąs.

Atmintyje, tarp praeities blankių šešėlių,
Peržengsiu tyliai dabarties ribas,
Šalia prisiminimų ilgesiu prisėsiu,
Tyloj ramybė prieglobstį suras.