Kai horizontas
tirpsta
vakaro geismuos,
svajonės svajose
išnyksta nelytėtos -
lentynos šypsos knygom
nesudėtom,
telieka rankos,
rudeniu suvertos.
štai vėsuma - prakastas obuolys,
laukimo nepateisinta viltis.
ir aš ir tu
tik
drebulės šerdis,
tikėjimo viltim
išlaukta
netikėta.
-Kas bus?
-tik mes
tik atšvaitas laukimo,
kelių ieškotų
- atversta knyga,
iš pasakų - žeme
mums teks klajoti
taip noris prisiliesti
netyčia
Strofa liudija apie lyrinio herojaus vienatvę, troškimus, geismus. Vakaras - laikas svajoti, dar geriau - įgyvendinti, blogai, kai geislios mintys lieka neįgyvendintos. nesudėtos knygos - vienatvės užpildas, negyvas draugasm, kada nėra gyvo, jos užpildo vienatvę. rudens suvertos rankos - svyrančios rankos, apmąstymai būties, susidariusios situacijos ir inicijacijos apmirimas, tačiau neverta pamiršti, kad po mirties vėl seka gimimas.
štai vėsuma - prakastas obuolys,
laukimo nepateisinta viltis.
Obuolys aplamai simbolizuoja geismą, nuodėmę, tačiau čia vėsuma, vėlgi jausmų sąstingis, tik pakeitei išraiškos formą, bet kartoji, ką mėginai pasakyti pirmąja strofa.
ir aš ir tu
tik
drebulės šerdis,
Viskas, kas dreba nėra pastovu, be to drebulę dar galime traktuoti kaip išdavystės simbolį, tad kaltinti eilėraštyje esančius lyrinius herojus neištikimybe vienas kitam, jaumų išdavimu dėl jų atšalimo ar stagnacijos.
tikėjimo viltim
išlaukta
netikėta.
GAl ir netikėta pabaiga iš visko, ko lyrinos herojus vylėsi. nekalbėtų apie atšalusius jausmus, jei tai jo neskaudintų ir jei nemėgintų visko paversti kita linkme.
-Kas bus?
-tik mes
tik atšvaitas laukimo,
kelių ieškotų
- atversta knyga,
iš pasakų - žeme
mums teks klajoti
taip noris prisiliesti
netyčia
Retorinis klausimas turėtų būti prasmingas, kad įgytų savo vertę.Buvo mėginta keisti, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Baigiate noru meluoti pats sau arba pakeiti taip, kad "patikėtumėt" jum sekama pasaka. Vargu, ar tai įmanoma.
2008-10-27 19:44