Senais peizažais gyvenu.
Atrodo, lyg sapnuočiau.
Ir padėkodamas už nuotaikas jautrias
Prie savo vardo parašiau - IŠBŪK.
Būk ten, kur atmintis
Neleidžia nykti nuotaikai turėtai,
Kur po jaunystę blaškosi viltis,
Kur ką besutinki- visi poetai.
Man daug nereikia -
Nors galbūt tik taip atrodo-
Argi neprabangu, sutikus gražų žmogų,
Laikyt altoriumi ties savimi?