Antrosios nakties baltosios deglas

jį buvo pasakiška
nešiuolaikinė
vienkartinė
arkliai sužvigę prie jos karietos
dvylikta valanda
nuropojo į griovius
kartu su mano tikėjimu
kuris buvo toks jaunas
biblijos amžiaus
Dievas  pribarstė visur
dinozaurų kaulų
kad man lengviau būtų juo tikėti

rūbas tavo nepraktiškas
šiam purvinam skersgatviui
norėtum kad ir aš apsirengčiau
šlykščiais 15 amžiaus juokdario
triusikais
tokiais pūstais
su pėdkelnėmis
kurias greitai sudraskys plika špagą

praneščiau miestui visam
štai ji manoji baltoji dama
patikėkite

miestas jau  žino – tik  dar nematė