Maironiškas

Lietuva brangi,
ant mūsų nuodėmingų lūpų
toks vienišas ir liūdnas tavo vardas
kaip neregė lig kraujo nudaužytom rankom
vis ieškai tako apčiuopom į mūsų širdis
jau netikėdama kad kada nors
palikę viską į tave išeisim
ne kojomis į priekį
ne po vieną
visi kartu
skaidrioj kalboj nusimazgoję sielas
rankas ištiesim tavo vardą glostyt
idant vaikai dar nepradėti jau žinotų
kad oi ne veltui bočiai
dainiai oi ne veltui