„““““““““““““““““““““““““““““““

gėlos pirštais mediniais
tu barbendamas lietų
švelniai perbrauki stuburą
lyg visai neskaudėtų

po oda greitos upės
subrandinančios ledą
auga širdys žuvims
susirazgo upeliai

skleidžias debesys kai
seka pasakas dangūs
mano rankų delnai
neria tinklą nerangiai

aš tavęs neturiu
lyg visai nereikėtų
mano traiškomas ledas
tavo batai žemėti

didelėm akimis
vis dar ieškau trupučių
už stiklų – tik naktis
nuspalvota pieštukais