dusulys
skardinėje dėžutėje
pokylis apsvaigęs
liokajus pakelia
šampano taurę
dama šypsosi
mažieji
migdo televizorių
žvalgosi sienos
verkia skardinėlė
tiek alkanų
pamestas raktas
nelaikyk
mano rankos
aš be kojų
išalkęs
tiek daug laimės
pirštinėse
tavo
tik lūpos sudegę