dovanoju

Aš dovanoju tau žvaigždėtą,
neliesta niekieno ranka,
padangę žydrą, kur sudėtas
žvaigždynas tobula ranka.

Žodžius, kur vasara gyvena,
ligi aušrų naktis visas,
posmus, kuriuos daina rusena,
visų rytų gaivias rasas.

Šilku aptrauktas plonas smilgas,
ramunių žiedlapius baltus,
jausmus, kuriuose pasiilgau
bučinius tavo nekaltus.

Ir mėlyną tą upės vingį,
kuris pažadina mintis,
dar tuos žodžius, kurie prasmingai
tau apibūdina viltis.

Ir paukščių rytmetinę trelę
alyvų kvepiančiuos žieduos,
ir paleista Amūro strėlę,
kuri ramybės tau neduos.

Švelnumą savo tau paskirsiu,
tavo akių šaltinį gersiu,
o mūsų meilę nuolat gerbsiu,
į laimę kelią aš prakirsiu!..