tik vaikas

Matau –
nusivelki skrandą, ištirpęs šešėlyje –
esi tik vaikas, kadaise parneštas namo,
dabar - užmirštas kelias per kūlgrindą,
kaip uždumblėjęs vanduo.


Pamiršau –
karklą augindamas tėvas nupynė
šakų tankią tvorą ties vieškeliu,
per visą šaknimis į tave įaugusią -
mintimi misdama tylomis suvešės
prie akivarais gundančios pelkės.

----------------------------------------

Kuomet -
dumblėja žvilgsniai, naktys ilgos,
diena nusivelka šešėlį brandų -
per tavo pelkę kelias ilgas
klampiausioj atmintyj išdžiūsta...