Kūčių vakaras (juodraštis)

Visi susitelkia tą vakarą šventą,
Ateina rimtis į kiekvieną trobelę.
Ant staltiesės lino užsidega žvakė,
Maldoj paslaptingai širdis apsivalo.
Apeina ratu paplotėlis plonytis
Sveikatos linkėdamas, laimės be galo.
O protėvių dvasios paklauso lig ryto,
Ką kalbasi avys ir karvės tvartely.
Patyrusios paslaptis, rietenas, barnį –
Kas tuokės, kas gimė, kas mirė ar gėrė,
Kas juokės, kvatojo ar skriaudžiamas verkė –
Tylon pasitraukia sustoję, pasvėrę,
Gyviesiems viltis į širdis sugrąžinę:
Jos pyktį išvaro, sutaiko kaimynus
Ir nuoskaudas, skausmą tyla nuramina.
Iš ryto mergaitėm suskumba paburti –
Bus geras kaimynas ar tolimo krašto,
Koks vardas, plaukai ar šypsenos raštas –
Į darną kasdienę visus sugrąžina.

Tas vakaras šventas, tas vakaras tyras
Kaip ašara skruostu tylom nuriedėjus
Snaigelės baltutės vis krenta ir krenta:
Kalėdų ramybę į sielą pasėję.