Kur miega kiškis

Kai balta žiema atėjo,
Sniego labai uždėrėjo.
Visus takus, laukus užpustė
Ir darže likusius kopūstus!..
  Kai pūgos prinešė tiek sniego,
Sakykit, kur zuikutis miega?
Bėgo jis prašyt nakvynės
Pas šeškus, savo kaimynus.
Beldžia į olos duris,
Manė, gal atidarys.
O šeškų šeimyna miega.
O kas jiems, čia kiškio bėdos.
Šąla ausys, letenėlės...
Kur nusnausti valandėlę?
Bėga, bėga jis palaukėm,
Ieško, kur jam prisiglausti.
Pro aukštus baltus beržus,
Pro pažįstamus daržus.
Už tvoros staiga pasuko
Prie šiltos olos barsuko. -
Beldžia, beldžia į duris,
Mano, gal atidarys?
O barsukas garsiai knarkia,
Jam nebaisios pūgos smarkios.
... Bėgo kiškis kiek galėjo
Apsnigtų taku alėjos.
Ir prisiminė-drevėj
Dar gyvena voverė.
Bet, pribėgęs prie pušies
Net pakrapštė už ausies:
-Ji gyvena ten šiltai,
Tik, deja, labai aukštai!..
…Miega pušys ten, prie kelio,
Nesimiega tik zuikeliui.
Jei ir snūsteli netyčia, -
Neužmerkdamas akyčių.
Taip ir vargsta pilkas kiškis.
Meškos miega savo irštvos.
Ir barsukas oloje,
Ir laputė oloje.
Nepastatė jis namų
Ir gyvena – po kelmu!
Baisu jam pavakary.
-Ateik greičiau, pavasari!.. -
Šaukia naktį ilgaausis.
Ir ryte, jau nusiprausęs,
Mišku bėga per sniegus
Užnarpliodamas pėdus,
Kad jo rasti negalėtum,
Po kelmu ramiai gulėtų...