Nes, jeigu įmanoma –
Ištakose eisenos ritasi.
Jeigu įmanoma –
Tikrieji prašytojai išeina, išsiveda antrininkus prekiauti.
Iš visur renkasi merdėdami karveliai.
Jeigu įmanoma nieko nesakant laimėti dar dieną,
Perstumti keterą uodžiančion pusėn.
Traukia skaptuoja urzgia kelionmaišio minkštimo kanaluos.
Jeigu įmanoma
Kirsti ir šliaužti,
Kriptose skendinčius varinėti
Šen ir ten.
Jeigu įmanoma puotoj numirti.
Tebūna atleista tebūna leista
Šauktis kitoj pusėj prilipusių neperkeltų kaulų.
Užmigę dūmuose pradeda teisti
Piemenis suvarytus pašvaistėse,
Trimitai renkasi mylios nuotoly nuo čia.
Jeigu įmanoma
Kliedesiui ištverti deginimą keturbriaunį.
Duryse dangčiai įstrigę –
Prievolė jų tokia.
Trimitai renkasi mylios nuotoly nuo čia.
Jeigu įmanoma.
Na, kaip visad... bet kabinčiaus prie "neperkeltų kaulų" ir "mylios nuotoly nuo čia"... Gal - "per mylią nuo čia"... Na, žodž, kažkaip nelabai litewska ir griozdiška konstrukcija, regis, ypač tokiame koncentruotame, nedaugiažodžiaujančiam tekste...
Tavo poezija galėtų būti literatams šablonų laužymo
pratybos
pradžia man šįkart truputį..: greičio purume- / -vientisas tąsume, lyg ir vienas kreipinys ir nesusitalpina šios dvi sąvokos man tame kreipiny. purus ir tąsus. priešybės viename...'gaivale iškilmingas' platesnis abstraktesnis, o tu purume ir tu čia pat tąsume kaip tai..nžn
Pradžia - litanija. Baugi. Prašytojai labai mįslingi, sunku suvokt. O tokie dalykai kaip "uodžianti pusė" ir piemenys pašvaistėse - visiškai parbloškia. :)
Dažnai susikuri stereotipą, inerciją. Manai, kad bus taip, kaip jau esi įpratęs, galvoj tas pats motyvas skamba. Bet ateini ir randi ne tą ką tikėjaisi rasti, sugriūna stereotipas, inercija praranda kinetinę energiją, smegenys įgauną pagreitį ir su kiekviena skaitoma eilute, matai vis kitokį vaizdą, nejučiom perskaitai dar kartą, įspūdis tik stiprėja, ,,jeigu įmanoma'' .