melancholiškos dulkės vėjyje

mano lietvamzdžiuos
kasnaktį priskęsta
planetų

apvalių kamuoliukų

sako girdis --

kai vienaakis
graibsto
auksiniais pilvukais
subliuškusias

o ten kur aš ---
grikšėjimas

pirštų
minkšumais
drėgno stiklainio

----------

visi taip sako
kad nelipa
neriečia nugarų
nekrapšto

bet vis tik

girdis
atpūstas

grikšėjimas